MOBLOGybės

KaVeikti sugalvojo, ką gi veikti važiuoajnt maršrutiniu autobusu. Bent jau mums tai jie tikrai kelia nuotaiką.

O man smagu, kad ir mikriukųvairuotojai yra išradingi, o
svarbiausia- jie atrodo nori ne tik pavežėti, bet ir pralinksminti savo
keleivius. Na, kad jiems būtų ką veikti, bedardant mikro autobusiuku.

Ir muziką tokią įdomią leidžia. Pro bildesį ir šnaresį vis tik gaudžiau nepamirštamus žodžius:



“Mergaitės, salžios kaip uogelės,

 švelnios kaip bandelės…”

“Tu rašinėsi sms,

Nesurasdamas manęs,

Reikalaudamas nakties…”

Po
to dar kažką apie “vyriškumo dangų” radijas gaudė…. Gal jūs
įsivaizduojat kas tai per reiškinys? Na lietuviška estrada kaip visada-
su ypač prasmingais dainų tekstais.

Nors man nelabai dažnai tenka važinėtis mikriukais. Todėl įdomu ar čia daugelis jų tokiais- nuotaiką keliančiais užrašais dabinasi, bei išskirtinės muzikos klausosi? Ar man teko netikėta laimė tokį susistabdyti?

Dievų Žiniasklaida kaip visada žarsto naudingus patarimus. Šį kartą - kaip surengti sovietinį paradą.

Pasidaryk pats - kaip suorganizuoti tarybinį paradą ||| Propaganda

Darbo partija, bandydama pateisinti savo vado darbelius,
kuriais jis įtariamas apvogęs Lietuvą, ir toliau tęsia cirką (pirmas cirko
pasirodymas buvo toks).
O kadangi jiems akivaizdžiai trūksta dėmesio, mielai jo suteiksiu savo bloge.

Kažkada rašiau „pasidaryk pats“ pamokėlę apie propagandos
kūrimą – remdamasis Rusijos pavyzdžiu kovoje su Estija. Dabar turime puikią
progą pamatyti ir patys pabandyti sukurti tokį neužmirštamą ir žavingą
tarybinio gyvenimo atributą kaip Pergalės dienos* paradą.

Taigi, jums reikės:

Bent trijų lyderių, kurie galėtų pozuoti tautai (trys itin geras skaičius –
simbolizuoja dieviškąją trejybę). Pavyzdžiui, tokių:

Arba tokių:

Taip pat būtinas atributas paradui – prarastasis Lyderis,
vienijantis parado liaudį. Šiuo atveju galima pasirinkti mirusį arba įkalintą
asmenį – svarbu, kad jo nebuvimas leistų mistifikuoti jį patį. Ir žinoma,
geriausia visai tai pabrėžti arčiausiai širdies – ant marškinėlių:

Labai svarbu Lyderio trūkumą akcentuoti visomis įmanomomis
priemonėmis – galima susikurti savotišką šventojo paveikslą ir demonstruoti
tikėjimą juo – tam tinka ir plakatai arba iškarpos iš laikraščių:

Aiškiai išreiškite savo reikalavimus arba lozungus –
užrašykite didelėmis raidėmis ir pakabinkite matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant
priekabos:

Arba ant Gariūnų tipo kioskelio (žinoma, jo pagyvinimui
reikia pasodinti keletą šviežiai atrodančių moteriškių):

Meniniai sugebėjimai išreikšti savo skausmą dėl Lyderio netekties labai
pageidaujami – spalvos, nuotraukos ir įspūdinga kompozicija padės atkreipti nesusipratėlių
ir Lyderio nemylinčių asmenų dėmesį:

Šypsenomis ir šūksniais būtina sukurti ypatingai džiugią
parado nuotaiką:

Tiesa, svarbu, kad parade dalyvautų ne tik vyresnio
amžiaus žmonės, bet ir jaunimas. Apie tai turėjote pagalvoti jau anksčiau ir
būti įikūrę vietinę spaliukų organizaciją (tokiąarba tokią).

Paradui pasirinkite vieną arba dvi spalvas, kurios
suvienys parado dalyvius. Jas galima išreikšti vėliavomis, balionais, apranga.
Pavyzdžiui, masiniams paradams labai tinka raudona spalva, išbandyta istorijos
ir vis dar graži:

Bet neblogai žiūrisi ir žydrai-balta:

Jeigu turite viską, aukščiau paminėtą, jums tereikia
pasirinkti didelę atvirą erdvę, ir apjungus visas parado detales, turėsite
įspūdingą reginį:

Sveikinu, jūs sėkmingai išmokote parado organizavimo
pamokėlę – o dabar pirmyn į gatves!

* Parado proga gali skirtis – pritaikykite tai savo
šventėms ar problemoms.

P.S.: Panaudotos foto iš naujienų portalų (Delfi,
Alfa, Balsas) bei pačių parado organizatorių (Darbo partijos ir JOD
organizacijos).

Bandant apželdinti ėmėsi įdomaus darbo - kaktusų sėjos. Greta pomidorų ir žiedinių kopūstų sodinukų jau galima dairytis ir spygliuotų daigų.

2008-04-10 - Kaktusų sėja

 Užsikrečiau
idėja užsiauginti kaktusą nuo sėklytės, net žinodama kiek tas trunka ir
jų nemeilę man. Sėjau kovo pradžioje kaip ir rekomenduojama, procesas
maždaug toks:

Į indelį pilama kaktusams skirta žemė.

Ant paviršiaus tankiai išberiamos kaktusų mišinio sėklos.

Ir užpilamas plonas smėlio sluoksnis (tam, kad laistant neišplautų sėklų).

Gausiai palaistoma ir apvyniojama plėvele. Dar labiau rekomenduojama
mini šiltnamis su vandens indu, bet kol kas pakanka ir daug šilumos bei
nuolatinės drėgmės. Vėliau gal ir iškraustysiu į šiltnamį, bet
dirbtinai jį šildyt šiais laikais kainuoja, tad palauksim saulės. Net
ir po mėnesio dar niekas nesudygo, bet anot grupiokės tai įvyks dar po
kokių 2, todėl matyt kaip kaktusininkė daug nepasieksiu, nes tai per
daug užtrunka :/ Seneliai augino kaktusą virš 20 metų, kol tas pirmą
kart pražydo (žiedas nuvyto maždaug po paros).

Paulius pasakoja, kaip pavasarį kiekvienas iš mūsų turėtų susirūpinti šiukšlina gamta. Galbūt tai įkvėps ir jus?

Šiandien aš padariau gerą darbą

Nepervedžiau bobutės per gatvę (geri dabar man asocijuojasi
būtent  su tuo :D). Šiandien aš, mano klasės draugai ir kita mano mokyklosaštunta klasė ėjom daryti (dirbti?) visuomenei naudingo darbo - rinkti
šiukšlių. Nesvarstydamas prisidėjau prie akcijos, nes reikėjo tvarkyti
gana nemažą parką prie mano namų, kuriam po keliolikos metų jau gresia
tapti dideliu sąvartynu.

Tiesa, nelabai daug ir sutvarkėme.
Mes trys (Titas, Mantas ir aš) surinkome apie 6 didelius šiukšlių
maišus. Dauguma kitų - mažiau. Iš viso visi per valandą (!) iškuopėme
šiukšlių vienai šiukšlių mašinai. Nežinau, ar susidarytų tona, bet
daiktų buvo nemažai.

Kas labiausiai stebino? Ne šiukšlių
gausa, bet jų įvairovė. Surinkome bent 10 batų, 2 striukes, kelerias
kelnes, porą megztinių, mikroschemų, galybę polietileninių maišelių ir
dar daugiau butelių, visokių pakelių, žaislų ir t.t. Ir daug visokio
maisto. Mes trise stengėmės išrinkti šiukšles aplink dviejų-trijų
sunkvežimių dydžio krūmus. Geriausiu atveju surinkome ketvirtadalį. O
tokių krūmynų parke - dešimtys.

Provincialaus mąstymo žmonės
tie, kurie išpila savo maišus prie krūmynų. Dar įmanoma suprasti tuos,
kurie numeta po vieną šiukšlę, tačiau pilti maišus ir teršti - šlykštus
egozimas. Nusivyliau šiauliečiais. O kad geriau suvoktumėte padėtį,
jums keletas nuotraukų:

Mantas. Radome va maždaug tiek šiukšlių.

Šalia yra “Iki”. Aptikome nemažai prekybinių atliekų - etikečių, dėžių. “Iki” irgi prie to prisideda?

Mūsų darbas - maždaug 6 tokie maišai.

Nebūtų buvę geriau šituos rūbus atiduoti tiems, kurie negalių jų nusipirkti?

Beveik sveikas dubenėlis. Kairėje esantis vikšras staigiai nešė kudašių iš indo vidurio.

Ir mūsų kilogramus priskaičiuokit!

Ežiukas Vilniuje dar kartą sprendžia klausimą, ar Vilnius pritaikytas dviračių eismui. Labai įdomus pasvarstymas tiems, kam dviračiai nesvetima transporto priemonė.

Vilnius - saugus miestas dviratininkams!

Matomos džiugios tendencijos, kad Vilnius siekiamas padaryti draugiškiausiu miestu dviratininkams: atsisakoma 10 milijonų iš ES tiesti dviračių takams - juk mes irgi eismas, tad gal laikas į normalius kelius ir važiuoti? -, o kad ten keltume mažesnę grėsmę automobiliams (ir vice-versa) turėtume apsirūpinti šalmais bei liemenėmis.
Žinoma, viskas dėl mūsų saugumo. Todėl noriu pasiūlyti papildomas
poveikio priemones, kurios padės paspartinti šį miesto plėtros aspektą:

1) Sumažinkite automobilių teisių įsigijimo kainą:
Regitros egzaminus finansuokite iš valstybės, o už mokymą grąžinkite
mokesčius. Taip padaugės automobilius galinčių vairuoti kiekis, tad
jiems nereikės važinėti nesaugiaisiais dviračiais.

2) Gatvėse panaikinkite ir dabar esančius dviračių takus - kai kuriose jų atsiras po papildomą eismo juostą (pvz Gedimino pr). Sumažės kamščiai.

3)
Kad būtumėte tikri, jog dviračiu važiuoti tikrai saugu, būtina
nuolatinė jo techninė apžiūra. Siūlau sezono pradžioje (kovo
15-balandžio 15d) įvesti privalomą techninės būklės patikrinimą:
stabdžiai, padangų protektorių nusidėvėjimas, bei liemenės šviesos
atspindžio koeficientas įvairiais kampais (tam ji turi būti nepasenusi
ir švari). Manau, kad šių kriterijų užtektų techninei dviračio būklei
įvertinti.

4) Kas dvejus metus tikrinti dviratininkų žinias apie kelių eismo taisykles bei vairavimo įgūdžius - dviejų dalių egzaminas, kuriuo galėtų pasirūpinti ta pati Regitra.

5) Nusipirkus dviratį, jį registruoti policijoje ir transporto priemonių registre.
Vagystės atveju, bus daug paprasčiau rasti transporto priemonę. Prie
šio pasiūlymo galima pridėti ir privalomą tvirtos spynos turėjimą, nes
tos pigios vielos su žirklėmis nukerpamos…

6) Privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų dviratininkams.

7) Amžiaus cenzas: dviračiu naudotis gali tik 16m sulaukę asmenys (būtini papildomi važiavimą stabilizuojantys ratukai)

Manau, kad šių priemonių užtektų Vilnių padaryti dar saugesniu ir draugiškesniu miestu dviratininkams.


Beje, yra ir kita alternatyva:

Įsisavinkime
ES pinigėlius (+ pridėkime truputį savo), nutieskime pakankamai
dviračių takų, kad nereiktų lįsti į automobilių juostas - tada nei
šalmo, nei liemenės nebereiks.

Nors ne, gal neverta - per daug sudėtinga čia viskas…

Beje, gal ir jūs turite ką pridėti prie tų 7 pasiūlymų?

Vis dažniau kalabame, jog įprastoji žurnlaistika miršta ir visa ateitis priklauso paprastiems žmonėms. Apie tai, kodėl Lietuvoje šis dėsnis neveikia pasakoja iverslo.

Atvirai apie tai, kodėl stringa Atvirai.lt

Atvirai.lt projektas buvo sumanytas taip, kad kiekvienas žmogus
galėtų rašyti straipsnius, kiti rašantys ir nerašantys gali tą nuomonę
komentuoti. Kitaip tariant, tai portalas, kuris yra atseit pilietinė
žiniasklaida, o žiūrint dar giliau - kam mokėti žurnalistams, kai
pažiūrėjus į blogus, komentarus po įvairiais straipsniais matome, kad
ne vienas ir ne du labai jau taip gudriai rašo. T.y. kad kiek ir bebūtų
šlamšto bloguose, čia kartais galima rasti ir itin “pakeltų”
pasvarstymų kad ir apie politiką, žiniasklaidą ir t.t.

Tai va, kokios bebūtų priežastis, tam tikra kompanija sumąstė, kad
verta duoti tribūną žmonėms. Tegul jie pasisakinėja, o mes vienokiu ar
kitokiu būdu uždirbinėsime pinigėlius iš to.  Štai tokia pagrindinė
mintis. Tačiau, kaip ir kitas šios kompanijos projektas (vaizdelis)
taip ir atvirai - stringa ir gana smarkiai stringa - straipsnių nėra
daug (pavyzdžiui tarptautinių santykių ir sporto kategorijose tik po
2), o ir tai jie tie tiesiog perkopijuoti - tingiu ieškoti daugiau, bet
tarkime “Gyvenimo būde” yra jau bloge rašytas straipsnis “O jeigu laimę
pasiūlyčiau dabar”. Kitas faktorius, straipsniai nėra ypatingai
komentuojami, kas rodo, kad portalas nėra lankomas pakankamai ir jis
neatlieka pagrindinės jam skirtos funkcijos - bendruomenės kūrimo.
Trečiasis faktorius - nėra net texads’ų reklamos, jau nekalbant apie
kitų reklaminių plotų pardavimus, reiškia lankytojų ir per mažai ir
plotai tiesiog neparsiduoda. Po velniu, one.lt turėdama pagrinde 12-17
m. publiką pardavinėją reklaminius plotus ir vargo nemato. O čia turėtų
būti tarsi intelektualesnė, rimtesnė, didesnę perkamąją galią turinti
publika.

Tai kodėl stringa šis projektas?

Pirma priežastis, žmonėms nėra jau taip įdomus
žurnalistinis, rimtas stilius. Jis gal įdomus, bet tie kurie juo
domisi, nesidomi “minios” balsu. Koks tikslas komentuoti, skaityti
žmogaus, ne žurnalisto asmeninę nuomonę? Aš nesakau, kad ten žmonės
nėra gudrus, kūrybingi, bet mes, skaitytojai dažnai neturime laiko
kiekvieną norinti pasisakyti perskaityti. Taigi, kitaip tariant, šiame
portale meginama kurti formalią aplinka, tačiau pats projektas nėra
pakankamai respektabilus, kad išlaikyti formalumą. Na sutikit, kai apie
lytinę diskriminacija rašo “Jovita iš pinkcity” na tai visiškai
neatrodo rimtai, kad ir bebūtų tai labai rimtas tekstas…

Antra priežastis, neabejotinai bendruomenės
nesiklijavimas. Kodėl ji nesiklijuoja, priežačių gali būti labai daug.
Tai gali būti dėl to, kad per mažai straipsnių, straipsniai per ilgi.
Bet greičiausiai šie straipsniai klumpa vien dėl to, kad žmonės, kurie
rašo nežino žurnalistinių principų. Rašyt galime mes visi. Ir galime
tai daryti labai protingai ir t.t. Bet vienas iš žurnalistikos aspektų
yra mokėjimas sudominti skaitytoją. O tam yra labai daug priemonių -
stilius, straipsnio struktūra ir t.t. Trumpai tariant, nors piliečiai
turi balsą, bet jie neturi ir nemoka daryti to “žurnalistiškai”, o jei
to nepadarai, tu žlugdai tiek savo straipsnį, tiek tokio portalo kūrėjų
užmačias.

Ir paskutinė priežastis - na ar jums tikrai labai
įdomu, ką mano tokie patys kaip jūs, į reikalą žiūrėdami iš savo pusės?
Aš vienam bloge komentavau, kad “taip, man tam tikra informacija įdomi,
bet ji turi būti tai ko aš ieškau”, taigi, arba informacija (dalis jos)
tokiam portale turėtų būti pakankamai autoritetinga, arba tai gali būt
ne tokia autoritetinga, bet naudinga. Man turi pasakyti kažką naujo,
įdomaus, kad mane sudominti. Jezau, apie gėjus aš turiu savo nuomonę ir
tikrai nematau prasmės skaityti kokios mergaitės, kuri mano, kad tai
labai svarbi tema dviejų puslapių pamąstymų. O jei aš noriu skaityti
pamąstymus, kodėl sakykite aš rinksiuos mergaitės,o ne tarkime S.Stomos
tekstą delfije?

Na kritikuot kritikuojam visa laiką, o ką galiu pasiūlyti?
Pirmiausia, siūlyčiau sutraukti autoritetingesnių rašytojų, kaip jūs
tai padarysite, reikalas jūsų, bet esmė ta - skaityti ir rašyti žmonėms
šalia autoritetų tam tikrų sričių kur kas smagiau nei taip. Kitas
dalykas, siūlyčiau suformuoti tam tikrą straipsnių struktūrą, tarkime
galima sumažinti teksto apimtis, ar pakeisti vertinimo sistemą…

nesistebėk jei tavo draugas vieną dieną ims kniaukti, loti ar ar užsiaugins uodegą. Enorca pasakoja apie galimus eksperimentus su žmogaus genais.

Kewl - papildomi genai!

 
Trumpai tariant - anglai nori kurti žmonių ir gyvūnų hibridus. Žinoma
nereikia čia įsivaizduoti, kad aplinkui greitai pradės lakstyti
kačiažmogiai ir kanopomis kaukšėti minotaurai, nes kalba eina apie
žmonių embrionus iki 14 dienų, kurių apie 0,1% genų yra pakeisti pelės
ar kitų laboratorinių gyvūnų genais.

   

 
Taigi, prie senojo klausimo, ar žmogaus embrionas jau yra žmogus,
prisidės dar vienas - ar žmogus, turintis pelės genų vis dar yra žmogus?

žmogus. 0000 (suprask natūralus)

žmogus. 01-001 98-00 003 (suprask 0,1% pelės, ir 0,003% aštuonkojo)

   
Mano klasiokams tokia perspektyva pasirodė baugi ir kai kurie
išsigando, kad ateityje bėgios vieni mutantai, o žmonėms neliks vietos.
Nelabai tuo tikiu, nes viskas kainuoja, o ir ateityje kainuos pinigus.
Neturi pinigų, neturi ir super ančiasnapinio vaiko. Nu gal po kelių
šimtų metų, kai vaisingas bus tik kas keliasdešimtas žmogus ir visi
nauji žmonės it kokiame Matriksos pasaulyje gims laboratorijos, galbūt
bus net įstatymiškai reglamentuota ką ir kiek keisti, bet net tada
paaiškėjus, kad kažkas “piknaudžiavo” greičiausiai grės tokių individų
žudymas ar trėmimas. (Jėzus Naujajame testamente jau sakė, kad jei
žmogus gimė aklas, tai jo tėvų ir protėvių už tai teisti negalima, bet
gal ateityje mums reikės vėl pergalvoti šią idėją?)

   
Vienaip ar kitaip, mylėdamas fantastiką ir žinodamas, kaip mokslas
stengiasi sukurti žmogaus ir kompiuterio hibridą visai nenustebčiau,
jei po kelių šimtų metų žmogus savo organizme nešiosis tiek daug
visokios skaitmetronikos, kad net jo paties mintys būs išsaugomos
atsarginėse kopijose ir jam mirus ar žuvus, tiesiog pakraunamos į naują
organizmą. Turtingi gyvens amžinai, vargingesniems lieks Dievas ir
galimybė mirti. Beje, tie, kas domisi biologija, tikriausiai žino, kad
patys primityviausi organizmai (pvz mielytės) yra praktiškai
nemirtingos, jei tik turi maistuko ir vietos gyventi. Ir visgi
evoliucija nusprendė, kad mirtis reikalinga. Deje, adreso skundams
nepaliko.

    Taip ir įsivaizduoju sėdinti žmogų kokiais 3172
metais, kuris nusišauna lazeriu sau į galvą vienuoliktą kartą, pabunda
kitame miesto gale, jam jau eina į smegenis kokiu nors mėlynu-dantimi
pranešimas, kad iš jo sąskaitos nuskaičiuoti pinigai už organinį kūną
ir duomenų perdavimą, o patį žmogų kankina mintis - kai jis nusišovė
pirmą kartą, tai ar jo siela kažkur nukeliavo ir dabar palaimingai
egzistuoja anapus jam to nežinant ir tik protas buvo perkeltas, ar jis
sielos iš viso neturėjo ir kai jam “baigsis sąskaita”, jo nebeliks
visai.

    Kita vertus, tie, kurie tvirtina, jog gyvūnai ir
žmonės turi vienodas teises į gyvenimą galbūt dabar trina rankas ir
džiaugiasi - juk tokie tyrimai ne tik trina ribą tarp žmogaus ir
gyvūno, bet ir leidžia mums išnaudoti ne kitas rūšis, o savo rūšį (tol,
kol gyvūn-žmogius laikysime žmonėmis). Vienaip ar kitaip jei kentėsim,
tai nuo savo rankos xD

     Kas žino, gal jau visai greitai viešajame transporte trylikametės kalbėsis:

    - Mačiau turi naują vaikiną.

    - Aha. Jis tikras eržilas!

    - Ką rimtai?!

    - Mhm, turi porą arklio genų.

Balandžio pirmoji, turbūt viena rimčiausių švenčių metuose, nes juokauti reikia mokėti, o, kad rimti žmonės juokauja geriausiai įrodo Dievų Žiniasklaidos įrašas.

Melas vs. realybė ||| 2005-ųjų balandžio 1-oji

Į prasidėjusią balandžio 1-ąją pirmieji iškart po
vidurnakčio sureagavo Delfi.lt ir Lrytas.lt (kiti portalai lyg ir nesiruošė
melagių dienai):

„Tvarkiečius”
į rinkimus ves L.Paksienė

Vilniuje
pradėtos metro statybos

„Lithuania“
siūloma keisti „Rūta Lee“

Broliai
Lavrinovičiai atsisako dalyvauti Pekino olimpiadoje

Frontininkui
A.Paleckiui - socializmo grando H.Chavezo kvietimas

Visai neblogai, pats pradžioje buvau užkibęs ant vienos iš
jų :] Bet nors nė viena iš jų dabar ir neatrodo, kaip išsipildysianti greitu metu, visgi
pastarųjų savaičių įvykiai kai kam anksčiau irgi galėjo atrodyti kaip nevykę
balandžio pirmosios pokštai. Įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, prieš trejus
metus, 2005-aisiais, per balandžio pirmąją būtų pateiktos aukščiau surašytos
naujienos ir dar penkios šių dienų aktualijos:

Žlunga
projektas „Vilnius - Europos kultūros sostinė“

Seimo
pirmininkas įtariamas korupciniais ryšiais

Nacionalinis
stadionas nebus pastatytas laiku

Populiariausia
partija Lietuvoje – R.Pakso „Tvarka ir teisingumas“

Valdovų
rūmus žadama puošti ir A.Brazausko medžioklės trofėjais

Kuri iš pastarųjų penkių naujienų anksčiau negalėjo būti balandžio 1-osios
pokštu? Jei prieš 3 metus būtų liepė iš šių dešimties naujienų išskirti
realiausias – t.y. tas, kurios gali išsipildyti per artimiausius trejus metus,
ar būtumėt pataikę su visomis penkiomis nūdienos „realybėmis“?

O gal dar po 3
metų visi penki šiandieniniai portalų melai bus panašūs į realybę?:]

Tarptautinis balandžio 1-osios pokalbis. (via)

Dažnai pasvarstome kaip atrodys tolimesnė ar artimesnė ateitis. Fantastika pasakoja apie dangoraižius sulipdytus iš kapsulių.

Ateities dangoraižiai-kapsulės

(originalus dydis)

Statomi ateities dangoraižiai- tokie projektai kol kas yra mažai realus. O štai savotiškas jau
egzistuojančių dangoraižių upgrade’as yra kur kas realesnis. Bent jau
tokia yra architekto Daekwon Park projekto idėja. Plėstis nėra prasmės, geriau jau panaudoti jau esamą didelių pastatų vertikalią infrastruktūrą.

Palei
dangoraižių sienas bus išdėstomos “žalios” kapsulės. Be to, kaimyniškų
pastatų kapsulės specialiais koridoriais bus sujungtos tarpusavyje.
Kapsulės gali būti ir viešomis vietomis ir atskirais butais. Kapsulių
medžiagą, be abejonės, turi būti ekologiška, energija gaunama saulės ir
vėjo pagalba.

Žemiau galite pamatyti dar keletą nuotraukų.

Beje, visa tai primena vieną iš fantastinio serialo “Sliders”seriją, kurioje dalis planetos gyventojų persikėlė gyventi į apsaugotus
nuo gamtos dangoraižius, kurie buvo sujungti tunelių pagalba.

(originalus dydis)

(originalus dydis)

(originalus dydis)

Žiema ir pavasaris, turbūt vieni didžiausių darbymečių sporto klubuose. Nors Sportuok bloge pateikiami patarimai skirti merginoms, daug ko gali pasimokyti ir vaikinai. O dabar marš ant dviračių.

Keli trumpi patarimai einančioms į sporto salę merginoms

Šiandiena buvau treniruokliu salėje ir pamąščiau, kad jau pribrendo
laikas parašyti tokį įrašą. Viskas slypi tame, kad jau kelintą kartą
pastebių, kad dažnos panelės, atėjusios į sporto salę, nežino ko iš
tiesų ten ateina.

Pirmas dalykas yra teigiamas - gerai, kad pagaliau prisirengėt
ateiti į sporto salę, nes 99 % iš jūsų turi nemenkų trūkumų dėl
gyvenimo būdo ar medžiagų apykaitos ar dar velnias žino ko. Ir tai, kad
nusprendėte sportuoti yra labai teisingas sprendimas. Tai kad
prisirengėte ateiti - dar šaunesnis sprendimas. Bet..

Bet atėjusios jūs dažniausiai nesportuojate. Jūs sporto salėje
tiesiog stumiate laiką. Taip rezultatų jūs tikrai nepasieksite ir
toliau būsite su nudribusiu pasturgaliu, lašiniuotu pilvu ir t.t.
Taigi, atėje į sporto salę, jūs:

Neplepėkite su drauge. Žinoma, vienai eiti nedrąsu,
o kompanija atrodo labai geras postūmis sportuoti, kartu siekti
rezultatų. Bet jūsų kalbos, jums tik kenkia. Kenkia ir kompanija, nes
produktyviausiai jūs sportuosite tuomet, kai neturėsite su kuo
pabendrauti apie teisių laikymą ar mokslus. Plepalai “suvalgo” ne
mažiau 50 procentų laiko, kurį jūs galėtumete praleisti sportuodamos.

Nevaikščiokite po treniruoklius bet kaip. Kai einat
į treniruoklių salę, jūs nuspręskite, ko jūs siekiate savo lankymusi
ten. Jeigu jūs norite panaikinti nudribusi pilvą, jums reikės vienokių
pratimų ir treniruoklių, jei jūs norėsite sumažinti savo pasturgalio
apimtis, kitokių. Taip, kad primygtinai siūlau negaišti laiko,
treniruojant bicepsus.. Jei jūs norite tik palaikyti formą, tuomet tai
darykite sistemingai. Pasirinkite treniruočių programą, nes jūsų
blaškymasis salėje, jus tik nuvils sportu.

Jei jau pradėjote, jokiu būdu nemeskite. Pradėti
visiems nėra labai sunku, tereikia prisiruošti. Tačiau, aš pastebėjau
tokį dalyką - merginos, kurios ateina į sporto salę, arba po savaitės,
kitos meta sportuoti (nors joms dirbt ir dirbt dar su savo figuromis)
arba tiesiog slampinėja. Salėje, kurioje sportuoju yra viena moteris.
Kuri ateina pasipuošusi tikrai neprastais treningais, užsipirkus
energėtinių gėrimų, bei kaip patyręs štangistas užsidėjusi pirštinaites
(keista, kaip maikutės be rankovių nesumano užsidėti :) ). Visa tai
būtų neblogai, bet kai ta moteris jau 4 mėnesį dirba su tais pačiais
svoriais ir po vieną priejimą, tuomet kartais kyla klausimas - gal
pasivaikščiojimas su šuniu ar vyru tikrai duotų daugiau naudos? Kita
grupė merginų (kitokių sutikti tikrai retai pavyksta) ateina, pabando
sportuot ir dingsta. Sportas, kaip ir grožis, reikalauja aukų. Sportas,
tam tikra prasme ir yra grožis. Atminkit, kad gražios figūros, geros
savijautos, pasitikėjimo kaina yra didelė, čia jums prireiks nemažai
valios, jėgos ir laiko. Nemažai reikės motyvacijos, nes rezultatai
ateina ne per dieną ar savaitę. Jūs turėsite pirmiausia nugalėti save,
savo įpročius, tinginystę, turėsite nugalėti jausmą, kad viską, ka
darot yra beviltiška ir jūsų rezultatai negerėja. Turėsite nugalėti
save kartodamos tuos pačius pratimus dešimtis kartų. Dešimtis virs
šimtais per savaitę ir jums dar labiau tai gali atrodyti beviltišku
užsiemimu. Bet patikėkite - rezultatai ateis. Ir jie bus verti to. Jūs
gausite gerą savijauta, įgausite daugiau pasitikėjimo savim, jūsų kūnas
palaipsniui gražės, kai kitos jau rupinsis apelsino žievelėmis ant savo
šlaunų. Sportuoti verta. Bet sportuokite rimtai. Nešvaistykite laiko
betiksliam slampinėjimui. Nestumkite laiko, o siekite asmeninių
rezultatų. Ir visko ko imatės gyvenime, imkites rimtai. Tikras sportas
neteiks malonumo, kol jo nepamilsite, o ji pamilti yra tikrai sunku…