MOBLOGybės

kartais stebimės, kodėl laikraščiai rašo vienokias ar kitokias naujienas (todėl mes ir mėgstame blogus - čia visko daug ir yra iš ko rinktis). Dievų Žiniasklaida šiandien nagrinėja laikraščių fenomeną “kai nėra ką rašyti”. Skaityti, tik mgėstantiems ironiją.

Sensacijų sensacija, arba kai nėra apie ką rašyti ||| Bulvarinė žiniasklaida

Retkarčiais gaunu įvairių pranešimų spaudai, bet kadangi
nesu naujienų portalas, jų nepublikuoju. Nebent pasisemiu minčių naujiems
įrašams arba kritikai.

Tačiau
šįkart padarysiu išimtį – ką tik iš Karolio Jachimavičiaus
(aka Arminas Višinskis) gavau „pranešimą spaudai“, kuris, tiesiai
šviesiai sakant,
pasityčiojo iš lietuviškos bulvarinės spaudos naujienų masto – šiuo
atveju iš žurnalo „Žmonės“ vieno straipsnio ar žinutės (originalo
nemačiau, atsiųskite,
jeigu kas turite nuskanuotą ar nufotografuotą). Kažin, ar šis
„pranešimas
spaudai“ dar kur nors pasirodys žiniasklaidoje (nebent Pravda.lt),
todėl geram
humorui ir taikliems pastebėjimams galiu suteikti vietos savo bloge:

2008 m. kovo 27 d.

“Du kavos” reiškia
stiprų palaikymą Violetai Riaubiškytei

Kūrybinis susivienijimas „Du kavos“ šiandien
žurnale „Žmonės“ perskaitė, kad Violeta Riaubiškytė-Tarasovienė iš Klaipėdos
atvažiavo vienam vakarui Vilnių aplankyti. Pozityviai minčiai neabejingas
kolektyvas džiaugiasi ryškiais subalansuotosios plėtros rezultatais ir reiškia
stiprų palaikymą V.Riaubiškytės-Tarasovienės pozicijai

„Aš sakau – you go, girl!Violeta yra puikus pavyzdys šiuolaikinės stiprios moters, įrodantis, kad atstumas kelionei ne
kliūtis. Džiaugiuosi tokiu jos poelgiu ir tikiu, kad jis įkvėps ir kitas
moteris spjauti į mūsų visuomenėje gajus stereotipus ir taip pat važiuoti
svečiuotis iš Klaipėdos į Vilnių“, kalbėjo buvęs tranzuotojas Karolis
Jachimavičius.

Visa tai Violeta padarė be makiažo,
todėl sukiodamasi užkulisiuose, kaip teigia „Žmonės“, niekur neskubėjo. „Be
makiažo!…“, už galvos griebėsi gražioji Inga Razmaitė, o baigusi griebtis
žavingai atmetė plaukus atgal.

“Esu žemaitiškos kilmės žmogus,
todėl šis žygis man iškart primena žemiečio Simono Daukanto kelionę į sostinę.
Netikėtas, daukantiškas Violetos kuklumas ir nesirūpinimas išvaizda suteikė jos
įvaizdžiui pogimdyvinio pikantiškumo, o Lietuvos gyventojams - peno apmąstymams.
Juk savaime kyla klausimai: kur mes lekiam, bėgam, skubame gyventi? Ar reikėtų
gyventi taip, kad senatvėj nesigailėtum? Kodėl dangus mėlynas?“, šnekėjo buvusi
kretingiškė Anastasija Zemdliauskaitė.

Violetos poelgio mastą ypač
sustiprina faktas, kad nuo Klaipėdos pasiekti Vilnių sudėtinga ne tik moterims,
bet ir vyrams.

„Šią žinią priėmiau gan asmeniškai.
Ir pajutau tam tikrą ryšį su Violeta. Kadais ir man teko važiuoti iš Klaipėdos.
Didžiausia bėda buvo, kad nežinojau, kaip rasti tą žiedą, iš kurio galima
išvažiuoti. Bet paklausiau žmonių ir jie man mielai sutiko padėti. Taigi dabar
esu čia, Vilniuje. Esu laimingas“, tramdydamas prisiminimus apie tuo metu irusią
grupę „Foje“ kalbėjo buvęs rankininkas Modestas Vaišnoras.

—

„Du kavos“ yra taikomosios žurnalistikos ansamblis, vienijantis
penkiolika 18-35 metų kūrybingų ir aktyvių miestiečių su didesnėmis nei
vidutinės pajamomis. Kai jo nariai nedirba žurnalistikos, reklamos ir viešųjų ryšių baruose, tyčiojasi iš gamtos
dėsnių, juokiasi skliausteliuose ir persirenginėja skirtingomis tikslinėmis
auditorijomis.

Prisijungiu
prie “Du kavos” žavėjimosi šia nepakartojama drąsa! Visgi 300 km per
vakarą pirmyn, ir dar 300 km atgal yra nepalyginamai sensacingesnė
naujiena net už Žiulo Verno herojaus 80-ties dienų kelionę aplink
pasaulį. Net ir lietuvis, dalį kelio pėsčiomis iš Vokietijos parėjęs,
čia nublanksta. Netgi svarstau, jog ši naujiena turėjo patekti ne į
“Žmones”, o į kokį nors ne vietinės reikšmės kelionių leidinį -
įspūdingiausių kelionių rubrikoje.

O apie patį „Du kavos“ pirmą kartą girdžiu – net neaišku,
toks neformalus darinys egzistuoja, ar čia tik Višinskio kūrybos vaisius. Bet kuriuo
atveju idėja man patiko.

Jeigu kas prisiminate ir daugiau tokių „ypatingos vertės“
naujienų – drąsiai skelbkite komentaruose. Tik bijau, kad gali tekti didelę dalį
lietuviškos bulvarinės žiniasklaidos pacituoti. Kaip kokia nors žinomesnė galva
šiek tiek prisitrumpino plaukus, kaip kam nors kelyje pas močiutę nuleido
padangą, arba kaip vidury koncerto vienas iš žiūrovų netikėtai mirktelėjo kairę
akį… Sensacijų nors vežimu vežk.

Kartu su pranešimu atkeliavo ir ši nuotrauka (TV3 daryta),

kurioje Tarasovų šeimyna jau su makiažu.

Papildymas: Lrytas.lt publikavo šį tekstą, bet pasirodo, smagiausia dalis yra ne
tekste, o komentaruose po juo. Reiškiu gilią užuojautą šių komentarų autoriams
(nebent tai būtų vaikai, kurie galėjo nesuprasti esmės – bet jei taip parašė
bent vienas suaugęs, tikriausiai niekas čia jau nebepadės…):

Kas nors norite atsakyti paskutiniam komentarui?

Gavau ir visko kaltininką – sensacingas straipsnis iš „Žmonių“:

Pavasaris - geriausias metų laikas pradėti daugiau judėti gryname ore. Ežiukas Vilniuje tęsia įrašų seriją apie dviračius ir primena, ką reiktų padaryti, kad iš rūsio ištrauktas dviratis ne tik važiuotų gerai, bet ir būtų saugus. Imu pompą ir einu pūsti dviračio padangų.

3 dalykai, kuriuos reikia padaryti ruošiant dviratį po žiemos

Šiandien nusprendžiau pasidaryti testinį važiavimą prieš Kritinę Masę.
Reikia pasižiūrėti gi, ar eržilas mano dar sėkmingai šuoliuoja :)
Kadangi ką tik ištrauktas iš rūsio, tai dar ir paruošiamuosius darbus
atlikau. Norėčiau jais pasidalinti su jumi!

Manau, yra 3 dalykai, kuriuos užtenka padaryti vidutiniam dviračio vartotojui, savo eržilą ištraukus iš rūsio:

1) Nuvalyti. Pasijamam drėgną skuduriuką ir prasinešam per rėmą, žvaigždutes, grandinę, stabdžių kaladėles.

2) Sutepti grandinę.
Ne žvaigždutes, o grandinę! Sukant pedalus (galima ir atgaline eiga)
maža srovele pilti tepalą (tik ne jokius WD-40) ant grandinės tarp
žvaigždučių. Jis pateks į tarpus tarp narelių, o tuo pačiu ir
žvaigždutes suteps. Sutepęs visą grandinės ilgį dar prasukau
skirtingomis pavaromis. Tik nepersistenkit su greičiu, nes apsitaškysit
:) Beje, reikalą reiktų pakartoti po kiekvieno pasivažinėjimo po
lietumi. Norit reikalą atlikti preciziškai (ir su grandinės valymu),
instrukcija velomanų forume.

3) Pripūsti padangas.
Natūralu, kad oras dalinai išeina iš kameros per žiemą. Jei namie
pompos nėra, palėkit iki degalinės. Dabar Statoiluose yra labai
patogios automatinės pompos, kur užtenka nurodyti atmosferų kiekį ir
kišti šlangą į ventilį. Jei kamera visiškai tuščia, yra „laisvos eigos“
režimas. Standartinių (26″ skersmens) padangų slėgis yra 3-4,5 atm,
didesniųjų (28″) - 3,5 - 5 atm. Čia apytiksliai. Tikslios vertės visada
matomos ant padangos šono.  Beje, jei važiuosit su pustuščiais ratais
(nors to daryti išvis nerekomenduoju), važiuokit labai lėtai, kad
galinėje padangoje nejaustumėt grindinio reljefo. Kitaip suvarysit ir padangas, ir ratlankį.

Na,
ir natūraliai, pirmą kartą važiuodami, atkreipkit dėmesį į bėgių
persijungimą, stabdymo efektyvumą, šiaip pašalinius garsus. Jei kas,
kaip nors raskit laiko nutempt draugą į taisyklą. Ir nedidelis
barškėjimas gali sukelti greitą kai kurių dalių nusidėvėjimą.

Taip pat pasirūpinkite saugumu ir purvasargiais (prieky ir gale - tai ypač aktualu dabar, kai dar pilna sniego ar balų).

Ir, beje, oras tiesiog tobulas važinėjimui - nė velnio nešalta!

jau turbūt retas iš mūsų prisimena laikus, kai dainas kaupdavo pluoštuose kasečių ir nenuilsdamas vakarais prie radijo imtuvo medžiodavo mėgstamiausių atlikėjų dainas. O štai Recyclebin prisiminė šiuo laikus ir siūlo dalintis kasetėmis kiek moderniau.

How cool is old school? Va tokius marškinėlius galvoju greit
pasidaryti. Atsimenu, kaip pats kokiais 1994 metais sėdėdavau prie savo
SONY magentofono ir įrašinėdavau geriausias dainas “iš radijos”. Ir ko
tik ten nėra - nuo Depeche Mode iki Jamiroquai ir atvirkščiai.

Iš
esmės kuo yra žavus kasetės formatas? Talpina nedaug dainų todėl reikia
labai kruopščiai planuoti ką įdėsi, o pats atrankos procesas tampa
labai asmeniškas ir malonus. Kai pasikeiti kasetėmis išklausai viską,
nes: a) nežinai kada baigsis daina b) dažnai nežinai dainų pavadinimų
ar atlikėjų, todėl vėl gi klausai visko nešališkai c) atradimo
džiaugsmas nugali.

Foto via Atari, Gracinha & Marco

Turiu gerą naujieną! Kasetės formatas grįžta. Tik šį kartą į internetą. “Muxtape” - 12 tavo rankomis parinktų kūrinių kuriais vėliau dalinsiesi su visu pasauliu. Paprasta ir laiko patikrinta.

Jei turi namie įdomių kasečių kuriomis norėtum pasidalinti - pranešk mums info@recyclebin.lt Na o visus kitus kviečiam palikti komentaruose nuorodas į savo šviežiai įršytas kasetes. Mielai padiskutuosim apie muziką.

Apie tai, kad vis daugiau daiktų gaminama pagal vartotojo norus - menka paslaptis. Bet kokį mastą tai pasiekė žino retas. Tuo tarpu efkom dėsto apie “tinkinimo” galimybes. Asmeninis puodelis jau atgyvena.

Realybės šou gali būti ne tik apie (nusi)dainavimą, meilužius, asmeninį gyvenimą ir pan. Realybės šou “Eko Gyvenimas” šiandien rodo naują seriją - “Antras gyvenimas”. Skamba intriguojančiai? Mes irgi einame peržiūrėti savo spintų.

Antras gyvenimas

Šiandien paskyrėm dieną labdarai.

Turim tokį įprotį - namuose paskiriam maišą ir jei po ranka papuola
dar geras, bet nebenaudojamas daiktas, metam jį ten. O kartą per metus
surenkam tuos labdaringus maišus ir vežam į provinciją, į vaikų globos
namus.

Rūbus, indus, patalynę, bižuteriją, bet ką. Kas pas mus jau nebenaudojama, bet tinkama naudoti.

Prieš išmetant perdirbti prikelti daiktą antram gyvenumui - netgi
labai ekologiška. Ir tai dar viena idėja šalia keitimosi daiktais.

Internetinio maisto karai prasidėjo. Vakar rašėme apie RSS sausainius, o štai šiandien jau randu qemm atsaką LCD sumuštiniu. Juokinga, bet ir skanu. tiesa, kiek stebina tarpkultūrinė maisto draugija - juoda duona ir prancūziškas sūris.

vakaras | Sausainių detronizacija

Mane labai žavi Lietuvos blogerių rimtas žožiūris į visą šitą
rašliavojimo reikalą - tikrai. Gražu žiūrėti, kaip visi susikaupę sėdi
ir, spaudydami F5 hanzanet’e, laukia, kada jau tas monetray revenue už
jų triūsą ir korektiškumą plūstels refreshing banga. Meanwhile,
aktyviausi mūsų bendruomenės nariai savo begalinį entuziazmą panaudoja
net ir už interneto ribų.

RSS sausainiai- kokia puiki idėja. Jos įkveptas ir aš nutariau sukurti ką nors
kulinariškai didingo - daug kartų svaresnio už minėtus konditerijos
gaminius. Taigi behold: didaus ir subtilaus valgomojo meno kūrinio
interneto tema - “President pelėsinio sūrio ir Močiutės duonos LCD
monitorius su whooping 3×2 rezoliucija ir vienu dead pixeliu” -
sukūrimo istorija ir metodika:

Vieni neigia, kad žiūri, o kiti atvirai pasisako. Kalbu apie televiziją ir kriminalines laidas. Štai Dievų Žiniasklaida rašo atvirą laišką televizijoms, kad nedubliuotų istorijų ir pasidalintų nusikaltimais. Liūdna, bet jų tikrai visiems užteks.

Atviras laiškas TV3 ir LNK laidų prodiuseriams ||| TV laidos

Gerbiami TV3, LNK ir kitų televizijų laidų prodiuseriai.

Rašau šį laišką labai pasipiktinęs. Esu didelis
kriminalinių laidų fanas. Seku kiekvieną įdomesnę laidą, ypač mėgstu
žmogžudystes, atpasakojamas su visomis pikantiškomis detalėmis bei giminių ir
kaimynų liudijimais.

Trečiadienis - viena mėgstamiausių mano dienų, nes vakare
rodomos laidos „Abipus sienos“ per TV3 ir “Srovės“ per LNK pritraukia mano
dėmesį labiau nei bet kuri kita laida. Kadangi šios laidos transliuojamos tuo
pačiu metu, visada renkuosi žiūrėti tą, kurioje pasakojama apie didesnę
žmogžudystę. Jeigu reportaže rodomų nužudytų asmenų skaičius sutampa, renkuosi tą
laidą, kurioje pasakoma apie žiauresnę žmogžudystę (kūno supjaustymas,
išniekinimas ir t.t.).

Ir iki šiol jokių problemų pasirinkti tarp dviejų laidų
nekildavo, bet šį vakarą įsijungęs televizorių negalėjau patikėti – tiek LNK „Srovės,
tiek TV3 “Abipus sienos” rodo apie tą pačią žmogžudystę „Achemos“ gamykloje! Negi
jau įvairesnių žmogžudysčių pritrūko?? Tai išmušė mane iš vėžių – nebežinojau kitų
kriterijų, kaip pasirinkti, kurią laidą iš šių dviejų žiūrėti, puoliau
internete ieškoti jų aprašymų – tikėjausi, pagal juos nuspręsti, kuri laida
pakalbins daugiau kaimynų. Pavyko rasti abu aprašymus.

TV3 “Abipus
sienos”:

Kita tema – iš Jonavos. Tuščios šovinių tūtelės ir be
gyvybės ženklų gulintis moters kūnas… Tokį kraupų vaizdą praėjusio
trečiadienio rytą „Achemoje“ išvydo Violetos bendradarbiai. Kažkas prasitars:
paliktas gyvenimo draugas jau seniai grasino su ja susidoroti… Kažkas ims
kaltinti save: kodėl jo nesustabdėme…

LNK „Srovės“:

Trečiadienį, 19.10 val., LNK publicistikos laida „Srovės“
pateiks netikėtų paslaptingos žmogžudystės bendrovės „Achema“ padalinyje
detalių.

Praėjusią savaitę savo darbo kabinete nužudyta „Achemos“
filialo Jonavoje finansininkė Violeta Čepurienė. Įtariama, kad nusikaltimą
įvykdė vėliau nusižudyti bandęs buvęs aukos sugyventinis Rimantas Pelėda.

Penkiasdešimtmetė Violeta nužudyta vos tik atėjusi į
darbą, iš pat ryto. Jos kūne ekspertai aptiko tris šautines žaizdas. Vos po
dviejų valandų policija gavo dar vieną pranešimą, ir netrukus tos pačios
bendrovės valgyklos rūsyje rastas įtariamasis – leisgyvis, sunkiai sužalotas
kulkos. Šauta buvo į kairįjį smilkinį.

Įtariama, kad buvę sugyventiniai darbovietėje aiškinosi
asmeninius santykius – aiškinimasis baigėsi tragedija.

Visas „Achemos“ fabrikas šokiruotas. Žuvusios Violetos
tėvai Rimantui linki to paties - mirties.

Laimei, po šių aprašymų buvo nesunku pasirinkti LNK „Sroves“
– daugiau detalių pateikiantis aprašymas, be to labai intriguojanti pabaiga,
juk kažkas kažkam dar linki mirties – gal vėliau dar vienas naujas reportažas išeis?

Gerbiami laidų prodiuseriai, labai prašau jūsų daugiau
nekartoti šios klaidos ir negluminti savo žiūrovų verčiant pasirinkti tarp
dviejų vienodų laidų. Noriu jums padėti – siūlau jau šią savaitę pasidalinti
geriausias žmogžudystes, kad kitą savaitę nesikartotumėte. Tai padaryti labai
paprasta – patikrinkite Lrytas.lt skaitomiausias dienos naujienas ir
pasidalinkite žmogžudystes. Galiu ir aš pats padalinti jums ir dar kelioms
laidoms, ne tiek ir daug čia tų žmogžudysčių, užteks visiems:

Ten kur klaustukas - gal neverta rodyti, nėra nei žmogžudystės, nei dramos.

Tikiuosi, atsiprašysite žiūrovų ir nebeklysite.

Ištikimas jūsų gerbėjas.

P.S.: LNK, kur dingo Kristupas Krivickas, kodėl
nebegirdžiu jo šilto balso? Gerbkite žiūrovų nuomonę!

Nemokamų apsikabinimų akcijos jau tampa įprastomis tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose. Bet ar kadanors svarstei ar tavo apkabinimas visada malonus kitam žmogui ir tinkamas? Ežiukas Vilniuje pateikia išsamią nemokamų apsikabinimų teoriją. elementorius pradedančiajam prieš artimiausią akciją.

Nemokamų apsikabinimų teorija

Tam, kad galėtum sklandžiai atlikti nemokamus apsikabinimus, reikia žinoti šiek tiek teorijos:


Apsikabinimų tipai

1) Pažastinis.
Priėjęs žmogus apkabins per liemenį, abi rankas pakišdamas po tavo.
Dažniausiai pasitaiko, kai asmuo už tave žemesnis. Atsakyti reikėtų
kakliniu apsikabinimu:

2) Kaklinis.
Žmogus rankas tiesia virš tavo pečių ir apkabina per kaklą. Tai šiek
tiek panašu į meilės filmuose vienas kito seniai nemačiusius ir
pagaliau sutikusius įsimylėjelius. Į tokį reaguojame pažastiniu
apsikabinimu.

3) Skersinis dešininis.
Tai toks tipas, kai partneris puola kairę ranką laikydamas aukščiau,
nei dešinę. Rezultate, ir vienas, ir kitas apsikabinimo dalyvis savo
dešinę ranką kiša po kolegos pažastimi, o kairiąją permeta virš peties.
Galvų pozicijos garantuotai bus viena kitai iš kairės. Tai dažniausiai
pasitaikantis apsikabinimas, o tuo pačiu ir saugiausias, nes kaklinio
ir pažastinio atveju atsiranda rizika dėl kaktų susimušimo.

4) Skersinis kairinis. Taip pat, kaip dešininis, tik dabar jau dešinė ranka keliauja virš paties.

Kai
jau rankos apsivijo vienas kito kūną, įviarios jo dalys pradeda
liestis. Labiausiai reiktų atkreipti dėmesį į galvą ir rankas:

Galva

NEbandykie
savo smakru ir visa galva apsivynioti partnerio kaklo. Tai pridera tik
įsimylėjeliams. Per nemokamus apsikabinimus galvą reiktų švelniai
padėti ant kolegos peties ir nestipriai susiliesti ausimis (nebūtina).

Rankos

1) Pažastinioapsikabinimo atveju, paprasčiausia rankų pozicija yra jų pakėlimas į
viršų taip pasiekiant pečius. Taip pat galimas sukryžiavimas vieną prie
kitos.

2) Kaklinioapsikabinimo metu vėl atsiranda problemos dėl artumo. Paprasčiausia
rankomis apsivynioti visą kaklą. Tačiau tai gali pasirodyti kiek per
familiaru. Rekomenduojama rankas nuleisti nedideliu kampu ant nugaros.

3-4) Skersiniaisatvejais rankos turi daugiausiai laisvės. Galima kryžiuoti, sudėti jas
lygiagrečiai gan dideliu atstumu, patogu ir draugiškai patapšnoti per
nugarą. Ir apskritai, nebijokite paliesti žmogaus nugaros delnais - čia
ne kokia bloga zona, o kadangi tai vyksta savanoriškai iš abiejų pusių,
toks prisilietimas nieko blogo nereiškia.

Pabaigimas

Kai
jaučiate, kad apsikabinimas pakankamai ilgas, galite atlikti užbaigimo
procedūrą. Realiai yra 2 apsikabinimo užbaigimo būdai:

1) Pabraukomasis.
Keliais nespaudžiamais gan greitais judesiais delnai perbraukia per
kolegos nugarą. Svarbu to neatlikti per daug lėtai, nes gali atsirasti
erotinis prieskonis. Atliekant tinkamai, šis užbaigimo metodas yra
labai malonus ir daugelio mėgstamas.

2) Tapšnojamasis.
Tiesiog kelis kartus nestipriai suduodama per kolegos nugarą delnais.
Apsikabinimui esant stipriam ir trumpam (būdinga dviems vyrams) galimas
ir stiprus paplekšnojimas. Šis būdas patinka ne visiems.

Jaučiant
labai didelę abipusę simpatiją, pažastinį apkabinimą atliekantis žmogus
gali kilstelti partnerį ir net jį pasukti apie savo ašį (būtina
įsitikinti, kad nesužeisite aplinkinių).

Atsitraukę vienas nuo kito, neužmirškite nusišypsoti :)

Visą šį reikalą galėsi išbandyti kovo 22d vykstančioje nemokamų apkabinimų dienoje!

Tik šįkart tai ne vietinė akcija. 36 pasaulio miestuose vyks ta pati gerumo akcija, kai žmonės
tiesiog išeis į gatves su free hugs, nemokami apkabinimai, apkabink
mane ir pan plakatais bei lauks, kol praeiviai parodys šiek tiek
šilumos.

Tinkamės kovo 22d 13val Katedros aikštėje, nešini plakatais ir didelėmis šypsenomis.

Organizuoja, kaip jau įprasta, CouchSurfing chebrytė.

Apie tai, kad internetas tapo neatsiejama daugelio mūsų gyvenimo dalimi turbūt pasakoti nereikia. Bet ar kada pagalvojai, kad internetas taps toks savaime suprantamas, kad pradėtum ruošti internetinius… sausainius. Daugelis mūsų naudojasi RSS skaitytuvais ir žino oranžinį RSS naujienų logotipą. Pragarovirtuvė kartu su kolega blogeriu Slapvė nusprendė nustebinti ornažinių sausainių kepimu.

RSS sausainiai

Šiandien oras Vilniuje pasikeitė mažiausiai 4 kartus - sniegas, šaltukas, saulė, vėjas… Ir taip dar net dienai neįpusėjus. Todėl nenuostabu, jog dažniausiai susitikę su draugais puolame aptarinėti gero/blogo oro. Turbodyzelis stebisi, kodėl peikiame tai, ko negalime pakeisti?

Pakalbėkim apie orus